- birbinti
- bìrbinti, -ina, -ino
1. intr., tr. R, K, J birbynę pūsti, dūduoti; griežti: Mesk tą birbynę nebìrbinęs ma[n] čia po ausia Gs. Muzikantas bìrbino per visą naktį Ilg. Muzikai, susėdę žemėje, tingiai birbina nuobodulio valsą B.Sruog. Birbin' vamzdelį paganikelis RD141. Žnairiuks, zūbus ištempęs, bìrbino vamzdį K.Donel. Bìrbinkit į ožio ragą jūs visi, kurie ką nors esate paskolinę nabaštninkui plikakulniui (iš oracijos) Š.
2. tr. birbiant kulti: Avižas dar tik vakar pradėjom bìrbinti Grš. Jau visą valandą bìrbina vežimėlį rugių Jnš.
3. tr. birbiant verpti, sukti: Jijė sau linus bìrbina, ir gana! Skr.
4. intr. birbiant važiuoti: Štai birbinu gražiausiu plentu rš. Du sunkvežimiai – ir birbiname į Kauną B.Sruog. ║ tr. tempti, vežti: Jokūbas birbino keliu ratelius rš.
5. intr. verkšlenti: Vaikas bìrbina visą dieną Brt. Lyg mažas, dar birbinti pradės Šk. Ko čia bìrbini kai mažvaikė, a neturi gėdos Jnš.
6. tr. kelti, žadinti: Bìrbinau bìrbinau vaikius, kol pribirbinau, šmotas laiko praejo Užv.
7. tr. Ds erzinti: Nebirbink šunio – įkąs Rk.
◊ gálvą bìrbinti neduoti ramybės, varginti: Imk drąsa, nečėdyk, kas mums bìrbina gálvas, valgyk sau sveika K.Donel.\ birbinti; išbirbinti; nubirbinti; pabirbinti; parbirbinti; prabirbinti; pribirbinti; subirbinti; užbirbinti
Dictionary of the Lithuanian Language.